STEAM ugdymas – integralus, į kompleksišką tikrovės reiškinių pažinimą, pritaikymą ir problemų sprendimą kreipiantis mokinių gebėjimų ugdymas gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos kontekste. Vilniaus r. Rudaminos Ferdinando Ruščico gimnazija, tęsdama projekto „Kokybės krepšelis“ (projektas finansuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų) veiklas, organizavo STEAM gamtamokslinius mokymus mokiniams ir STEAM ugdymo mokytojams.

Vienas iš prioritetinių gimnazijos tikslų yra integruoti STEAM veiklas į ugdymo procesą, tokiu būdu atsiveria galimybės ugdyti mokinių kritinį mąstymą ir praktinį suvokimą mokantis gamtamokslinių dalykų. STEAM ugdymas gimnazijoje aktualus. Jo tikslas − skatinti domėjimąsi tiksliaisiais, gamtos ir inžineriniais dalykais, gerinti šių dalykų rezultatus, tuo tikslu gegužės 16 dieną į gimnaziją buvo pakviestas VU Gyvybės mokslo centro lektorius P. Tamošiūnas, kuris organizavo du STEAM užsiėmimus 8b, 8c, IIGb, IIGc, IIIGb klasių mokiniams bei mokytojams apie gamtamokslinius eksperimentus.

Mokiniai susipažino su gamtamoksliniou eksperimento paskirtimi, modeliavo mini parašiutus (skristuko formos), užpildė mokslinio tyrimo planavimo formą, generavo savo idėjas, kaip tikri mokslininkai keitė ir modifikavo tyrimo etapus, matavo ir stebėjo gautus rezultatus. Plačiai susipažino su parašiuto kritimu ir sukimosi principu, keitė savo modelių (skristukų) krovinio masę, sparnų plotį ir ilgį bei pagrindo plotį. Mokiniai sužinojo, kad klevo medžio sėklos, lengvos, prisitaikiusios plisti vėjo pagalba tolimus atstumus, panašios į mokinių pagamintus skristuko modelius, jos skrenda panašiai kaip parašiutai. Klevų sėklos turi sparnelius, kai vaisius prinoksta ir atsiskiria nuo motininio augalo, tada krisdamas pagauna oro gūsį ir sparnelių pagalba nuskrenda tolyn. Taip pat ir pienių „parašiutai“ labai lengvai skrieja. Plaukeliai, skristukai ir sparneliai yra pritaikyti tokiam sėklų platinimo būdui. Kad augalai galėtų plisti, jų sėkloms reikia pasklisti kuo didesniu atstumu nuo tos vietos, kur auga motininis augalas. Augalai turi įvairių darinių, padedančių sėkloms išplisti. Mokiniai aptarė vieną iš būdų, kaip sėklos ir vaisiai prisitaikę daugintis vėjo pagalba. Mokiniai išbandė savo pagamintus modelius praktikoje, leido juos iš aukščio, stebėjo, darė išvadas.

Veiklos „Kaip išmatuoti biologijos kabineto apšvietimą?“ metu vyko intensyvi tarpdalykinė integracija: mokiniai lavino matematikos ir informacinių technologijų (skaitmeninius) įgūdžius, naudodamiesi išmaniųjų telefonų programėlėmis Phyphox ir AR Ruler Measuring, matavo biologijos kabineto suolų, sienų, langų, spintų, durų ilgį, plotį, apšvietimą, piešė kabineto planą, analizavo rezultatus, paisė reikiamo mastelio 1:3, apibendrino gautus duomenis. Sužinojo, koks turi būti mokyklinių suolų apšvietimas pagal higienos normas ir reikalavimus, įvertino kabineto apšvietimą. Mokytojai dalykininkai stebėjo mokinių veiklas, žavėjosi lektoriaus naujos medžiagos dėstymu ir įtraukiančiais praktiniais užsiėmimais. Visiems dalyviams buvo įdomu, naudinga ir praktiška!

Dėkojame Gamtos mokslų metodinės grupės kuratorei, direktoriaus pavaduotojai ugdymui H. Romanovskai už paskatinimą ir galimybę dalyvauti VU GMC lektorių organizuojamose STEAM veiklose. Tikimės dar ne kartą dalyvauti tokiose įdomiose ir naudingose mokiniams ir mokytojams veiklose.