Ferdinandas Ruščicas gimė 1870 metų lapkričio 27 d. (pagal senąjį kalendorių - gruodžio 10 d.) Bohdanove, Ošmianos žemėje (dabartinė Gudija).
1882 – 1890 m. mokėsi klasikinėje Minsko Lietuvių gimnazijoje, kurią baigė aukso medaliu. Dvejus metus studijavo Peterburgo teisės fakultete, vėliau ten pat penkerius metus mokėsi Menų akademijoje. F. Ruščicui vadovavo prof. Kuindži. 1908 m. dailininkas išvyko iš Krokuvos į Vilnių ir gyveno Vilniaus gatvėje, Tilto g. kampe, Lenskio namuose.
F. Ruščicas aktyviai dalyvavo Vilniaus Seimo darbe, turinčiame apibrėžti Vilniaus krašto statusą Lenkijos atžvilgiu. Jis už besąlygišką Vilniaus krašto prijungimą. Piešė Vilniaus Seimo antspaudą, kuriame vaizduojamas šv. Kristoforas. 1923 m. už politinius nuopelnus apdovanojamas Restitutos ordinu. Dalyvavo akademinio ,,Alma Mater Vilnensis” leidinio kūrime, piešė jo viršelį.
Nuo 1919 iki 1926 m., dirbdamas universiteto Menų fakulteto dekanu, F.Ruščicas išplėtė šio fakulteto veiklą, o ypač architektūros specialybę, kurią manė esant viena svarbesnių Vilniaus miesto poreikiams. 1927 m. dalyvavo Stebuklingojo Aušros Vartų Dievo motinos paveikslo atnaujinimo ir karūnavimo komiteto darbe. Tais pačiais metais tapytojas nupiešė karūnavimo afišą.
1928 m. už regioninę parodą Bernardinų vienuolyne apdovanojamas Auksiniu Nuopelno Kryžiumi. 1931 m. dalyvavo karalių kapų kriptos atidaryme Vilniaus Katedroje, šia proga dekoravo Katedros vidų.

Lenkijos prezidentas suteikė Ferdinandui Ruščicui Vilniaus universiteto Garbės profesoriaus vardą.
1934 m. nuo spalio 28 d. dėl sunkios ligos pasitraukė iš meninės, visuomeninės ir universiteto veiklos. 1934 m. persikėlė į Bohdanovą. Ten 1935 m. įkūrė biblioteką, sutvarkė gausų šeimos archyvą ir savo paties kūrybos rinkinius. Paskutinysis svarbus jo darbas Bohdanove - Ruščicų giminės muziejaus steigimas.
1936 m. spalio 30 d. F. Ruščicas mirė, buvo palaidotas šeimos kapinėse Bohdanove.
Jo asmenybė ir gyvenimas mus vilioja ir žavi dvasiniu turtingumu, netikėtais sprendimais ir poelgiais. Jo veikla ir kūryba kupina dvasinių vertybių, reikšmingų tautinės kultūros visumai.

Ruščico kūriniai: