Spalio 28 dieną 6c, 6a ir 7c klasių mokiniai vyko į Čepkelių valstybinį gamtinį rezervatą. Mokiniai susipažino su unikaliu Čepkelių pelkės reljefu, saugomomis augalų, paukščių ir gyvūnų rūšimis. Mokiniai, keliaudami mokomuoju taku, grožėjosi žmogaus rankų nepaliestos gamtos vaizdais, pamatė pelkei būdingus augalus, fotografavo augalų ir grybų gausybę. Čepkelių rezervato centre mokiniai susipažino su įrengta gamtine ekspozicija, vaizdine medžiaga, rezervato istorija, biologine įvairove. Apie Čepkelių rezervatą mokiniai sužinojo ne tik biologijos, geografijos pamokų metu, bet ir išvykoje liesdami, uostydami, klausydami, fotografuodami įdomiausias akimirkas… Mokiniai džiaugėsi kupina įspūdžių kelione, nes mokymasis gamtinėje aplinkoje padeda iš naujo atrasti ne tik gamtą, bet ir labiau pažinti save.

Kita edukacinė programa vyko nekasdieninėje aplinkoje – mokiniai lankėsi parodomojoje šakočio kepimo programoje Druskininkuose. Programos metu mokiniai stebėjo šakočio gamybos procesą atviroje židinio liepsnoje, sužinojo šio skanėsto atsiradimo istoriją, iš ko ir kaip kepamas šakotis. Taip pat dalyviai sužinojo, kuo skiriasi lietuviškasis šakotis nuo kitų. Programos metu mokiniai ne tik sužinojo šakočio, kuris laikomas Lietuvos tautiniu paveldu, atsiradimo istoriją, pamatė visą gamybos procesą, bet ir patys jame dalyvavo pildami tešlą ant volo kepimo metu ir, žinoma, ragaudami šakotį su arbata. Geriausi kepėjai buvo apdovanoti geriausio kepėjo diplomais.

Savo pačių rankomis pagamintą šakotį mokiniai nutarė atsivežti į gimnaziją ir pavaišinti draugus klasės valandėlės metu. Mokiniai taip pat aplankė pirmąjį ir vienintelį pasaulyje Šakočių muziejų, kuriame iki šiol eksponuojamas analogų neturintis šakotis – Gineso rekordininkas, kurio aukštis net 3 metrai 72 centimetrai, o sveria šis milžinas beveik 86 kg. Ekskursijos metu vaikai sužinojo, kuo kitų šalių šakočiai skiriasi nuo lietuviškojo, apžiūrėjo skirtingų tautų šakočius, kepamus užsienio šalyse: Vengrijoje, Švedijoje, Japonijoje, Lenkijoje ir kitur, pamatė daugybę senovinių indų ir įrankių, naudotų šakočių gamybai.

Vykdami namo mokiniai užsuko prie hidrogeologiniu gamtos paminklu paskelbto Ūlos akies šaltinio, stebėjo, kaip jame nuolat kunkuliuoja stipraus vandens srauto keliamas smėlis. Išvyka patiko visiems mokiniams. Buvo praplėstos žinios apie lietuvių tautinį kulinarinį paveldą. Įspūdžiai nepamirštami! Saldžiai privalgę ir linksmi mūsų gimnazijos mokiniai ir jų mokytojos H. Strela, K. Voitechovič ir B. Buinovska grįžo namo.